Antroji džiazo diena Tauragėje – kupina naujovių

Po euforijos pirmąją Tauragės džiazo festivalio dieną, kada visiems neišdildomą įspūdį ir emocijų audras sukėlė „Vyšnių trio“, koncertavę sausakimšoje Lauksargių evangelikų liuteronų bažnyčioje, antrąją festivalio dieną festivalio lankytojai ir gerbėjai galėjo kitokiu būdu pasigėrėti džiazu.

Festivalio naujovė

Naujovė ta, kad organizatoriai į programą įtraukė ne tik koncertus, bet ir edukacinę, pažintinę džiazo pusę, kuri, be jokios abejonės, labai reikalinga Tauragės visuomenei, mat, reikia pripažinti, pastaroji (arba didžioji jos dauguma) tik pradeda eiti džiazo pažinimo keliu. Būtent penktadienį Tauragės „Vagos“ knygyne įvyko įdomi lekcija-pokalbis apie džiazą. Pokalbio tema „Džiazas ir jo laikas“. Kai kam galbūt buvo naujiena, kad Lietuvoje veikia džiazo federacija. Jos prezidentas Julijus Grickevičus ir vedė šį pokalbį svetingai nusiteikusiame knygyne, kur buvo galima pasivaišinti kava, arbata, žinoma, rėmėjų „Vilkyškių pieninės“ gardžiaisiais jogurtais. Federacijos prezidentui talkino pianistas Vytis Smolskas. Kokios aplinkybės lėmė džiazo proveržį, kaip jis atsirado, kokia kultūrinė ir socialinė džiazo reikšmė? Šiuos ir kitus klausimus analizavo Prezidentas, demonstruodamas savo tikrai įspūdingas žinias džiazo istorijos klausimuose, jo raidos etapuose ir visose srityse, kur liečiamas džiazo reikalas. Jam simpatingai talkino ir teiginius iliustravo pianistas Vytis Smolskas. Abu jauni džiazo žinovai ir atlikėjai atsakė į žiūrovų klausimus. O jų atsirado. Įdomu tai, kad pokalbis vyko 12 valandą dienos, kai per pietų pertrauką galėjo atbėgti paklausyti ir vienas kitas klerkas, nebijodamas savo valdininkų rūstybės. Valanda pralėkė labai greitai, šiltai, produktyviai, informatyviai. Vėl sužinota daug naujo ir mažai girdėto. Už tai svečiams šiltai dėkojo festivalio organizatorius Valdas Latoža.

Ir dar vienas netikėtumas

Ir penktadienį, ir šeštadienį Tauragės pilies aikštėje nemokamai vyksta šokio pamokos. Ne šiaip valselio ar polkutės (kuriuos, beje,  kiekvienas lietuvis privalo mokėti, na, dar suktinį „Bitute, pilkoji“ , ar „Noriu miego „Grečeninkę“ dar …). Aikštėje mokytojai Vilmantas Balynas ir Miglė Česiūnaitė iš Kauno mokė džiazo šokių. LINDY HOP ABC – taip vadinosi šis projektas. Džiazo šokių istorija įdomi ir sudėtinga (su visokiais draudimais ir pan.), tačiau šiais laikais mokėti šokti pagal džiazo muziką – oho koks prestižas. Reginys taip pat be galo malonus akiai: šokiai stilingi, judesiai grakštūs, ritmo pajutimas puikus, improvizacijos pilna – vienas malonumas stebėti ir, manau, malonumas begalinis pačiam šokti. Dėl braškančio stuburo teko apsiriboti tuo, ką moku, ką ir minėjau aukščiau, bet norinčių pasimokyti atsirado. Vienos moterys kol kas. Kaip visada jos drąsesnės, aktyvesnės ir slėptis mūsų apkiautėliams vyrukams. Atsiprašau, bet dar taip yra. Sunku kartais, tiesa, per save peržengti. Kaip čia aš atrodysiu, maždaug, juoksis gal kas. Na, ir tegu – juoksis bet pavydės. Neaišku, kaip šeštadienį, bet pamokos šokio vėl bus aikštėje 16.30 val. Išdrįskite.

Du skirtingi, bet įspūdingi koncertai

Vėl aukštą balą reiktų rašyti festivalio organizatoriams už penktadienio vakarinį koncertą Tauragės pilies kiemelyje. Pirmiausiai už tai, kad pagalvojo, jog reikia parinkti koncertui du kontrastingus kolektyvus. Taip ir buvo. Jeigu lenkų džiastrio DIRECTIONS-VIOLINS SOUL  atliko ramią, sudėtingą, itin profesionalią muziką ir gurmanai galėjo pasimėgauti atlikėjų meistriškumu (ir individualiu ir grupėje), neįtikėtinomis instrumentų galimybėmis, išradingumu,  elektronine technika ir kitais džiazo „saldainiukais“, tai latviai buvo visai kitokie. Tiesiog priešingybė. Ir tai buvo be galo įdomu.

Grupė iš Latvijos BIG AL& THE JOKERS – puikiai susistygavęs visomis prasmėmis kolektyvas -muzikine, choreografine, artistine… Jie užkūrė tokią audrą scenoje, kad nemanau, jog liko bent vienas žmogus abejingas. Charizmatiškas vokalistas, beje, lietuvaitis, Algirdas Šuminskas šėlo scenoje, savo artistiniais, vokaliniais, bendravimo su publika sugebėjimais tiesiog stebinęs visus iki vieno. Profesionalūs muzikantai tokie energijos fakelai, kad belieka tik stebėtis. Atrodo, kad jie yra sutverti svingui, rokenrolui. Ši grupė ypač populiari Latvijoje šiuo metu, koncertuoja kartu su pasaulinio garso grupėmis visoje Europoje ir yra savo kūrybinio kelio viršūnėje. Ir, manding, dar ilgai ten bus, nes parako parakinėse ohoho kiek tie devyni muzikantai turi. Trykštantys gyvenimo džiaugsmu scenoje (nežinia kaip už jos), šie vyrukai užkrečia gyvenimo džiaugsmu ir žiūrovus. O tai jau Dievo dovana.

Vakarėlis tuo nesibaigė

Po koncerto Pilies aikštėje jis tęsėsi „Bangos“ kavinėje. Čia beveik ir uodas savo snapo nebūtų įkišęs: staliukai buvo visi užimti, o vėliau atėję, turėjo trintis pasieniais ir gailėtis, kad pasivėlino. Kaip ir buvo reklamuota, koncertavo Kauno diksilendas DIX XBAND ir studentų neseniai įkurtas KTU pučiamųjų muzikos ansamblis THE BRASS BEES.  Kaip ir tikėtasi, vakaro dvasia buvo  džiaziška. Skambėjo puiki muzika, klausytojų nuotaika irgi buvo „džiazova“. Kartais šaudavo tokia mintis – gal čia ne Tauragėje esame, gal čia kur kokiam Paryžiuje, Londone ar dar kur kitur. Grojo kolektyvai nuoširdžiai ir muzikaliai, žiūrovai, kiek jų teko pakalbinti, džiaugėsi tokia galimybe ir labai pavykusiu vakarėliu. „Bangos“ pasirinkimas džiazo vakarui taip pat, pasak klausytojų, pasiteisino. Oho – džiazo dienos ir vakarai!

Džiazuojam toliau!

Festivalio akimirkos čia.

Eugenijus Šaltis

Romualdo Vaitkaus nuotr.