Remėjai

Pagrindiniai rėmėjai

Lietuvos kultūros ministerijaLietuvos kultūros tarybaTauragės rajono savivaldybė

Festivalį palaiko

UAB

Festivalio radijas

GOLD FM

Festivalio šypsena

Tauragės odontologijos centrasVisi rėmėjai ›

Apleista Lauksargių geležinkelio stotis tapo džiazo scena

2020-07-23

Kad tiek žmonių būtų, Lauksargių geležinkelio stotis gal ir mena, bet ten gyvenantys žmonės turbūt tikrai nebuvo matę tokios gausos žmonių. Ir ne keleiviai  čia susirinko kaip senais laikais važiuoti geležinkeliu į Tilžę ar Įsrūtį, ar į Tauragę, Batakius, Viduklę, Šiaulius. Ir ne trečiasis pasaulinis karas (neduok , Dieve) prasidėjo, nes pirmuosius du pasaulinius gerai mena raudono ir dar oho kaip tvirto mūro sienos.  Ne. Susirinkimas buvo itn taikus , pacifistiškas gal kiek. Be abejo, stotis mena ir čia skambėjusią muziką. Turbūt daugiausia karinius maršus. O šįkart čia skambėjo ne maršai, bet labai gera džiazo muzika.

 

Džiazas privertė pasidomėti istorija

Šeštasis šeštojo Tauragės džiazo festivalio koncertas vyko tikrai įdomioje, istorija dvelkiančioje aplinkoje. Ko gero, nemažai į koncertą susirinkusių žmonių Lauksargių geležinkelio stotyje seniai bebuvę arba iš viso jos nematę.  O štai meilė džiazui, paskatinusi juos, tuos žmones, atvykti čia, privertė, nori ar nenori, pamatyti šią istorinę stotį, susipažinti su jos istorija. Ją, beje, pradėdamas koncertą, priminė ir vedėjas Laimonas Rimkus. Ir šio rašinio skaitytojams reiktų priminti, kad čia, daug anksčiau, negu prieš nudundant 1992 metais paskutiniam keleiviniam traukiniui pro Lauksargius, oi kiek visko būta, kiek  žmonių pervežta šiais bėgiais, kiek ginklų nacių ir sovietų bėgiais pergabenta, kiek kraujo pralieta. Ir jeigu ne džiazo festivalio koncertas, dalis  jame apsilankiusiųjų žmonių taip niekada ir nebūtų sužinoję apie Lauksargių geležinkelio stotį.  Muzika ir istorija, dabartis ir praeitis privertė ne vieną susimąstyti.

 

Čia ėjo ir knygnešių keliai

Lauksargiai - senas kaimas prie kelio Tilžė -Tauragė. Kaimas kūrėsi prie pat Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Vokiečių ordino valstybinės sienos. Daugiau nei penketą šimtmečių – 1422 m. -1923 m. - čia ėjo tarpvalstybinė siena. Po 1944 m. ji liko tik riba tarp dviejų etnokultūrinių regionų – Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos.

 

Prūsijos valdžia 1872 m. kovo 25 d. priėmė įstatymą dėl Tilžės-Pagėgių-Klaipėdos geležinkelio tiesimo ir skyrė kreditus. 1875 m. liepos 1 d. šis 95 km ilgio geležinkelis buvo atidarytas. Pradėjus šiam geležinkelio ruožui veikti, nuo Pagėgių buvo atvesta geležinkelio atšaka iki Lauksargių ir 1890 m. Lauksargiuose pastatyta geležinkelio stotis. Iki Pirmojo pasaulinio karo buvo Vokietijos muitinė ir sienos perėjimo punktas. Pirmojo pasaulinio karo metu fronto reikalams reikėjo ir kelių, ir geležinkelių, tad privežimo palengvinimui buvo įsakyta pastatyti karo lauko geležinkelį nuo Lauksargių iki Skaudvilės. Karo metu vokiečiai Lietuvoje statė 600 mm pločio siaurukus. Dirbo dešimtys tūkstančių karo belaisvių, vietos gyventojų ir kariškių. Tiesiant siauruką, netoli Lauksargių plačiojo geležinkelio stoties, buvo pastatyta siauruko geležinkelio stotis.

Darbuose daug dirbo rusų karo belaisvių, kurių stovykla buvo įrengta Lauksargiuose...

Spaudos draudimo metais per Lauksargių pasienio postą buvo slapčia gabenami leidiniai lotyniškais spaudmenimis. Per Lauksargių muitinę ėjo pagrindiniai knygnešių keliai.

 

Lauksargių senovę primena XX a. pradžioje statytas geležinkelio stoties kompleksas. Dviaukštis pastatas, sumūrytas iš raudonų plytų, išraiškingos, Mažajai Lietuvai būdingos , architektūros. Šalimais yra du panašios išvaizdos geležinkeliečių namai. Erdvi akmenimis grįsta aikštė stoties prieigose primena, kad seniau čia šurmuliuodavo minia žmonių. Šurmuliavo minia ir liepos 21 dieną, nes čia koncertavo

 

Veronika ChiChi

O kartu su ja ir piansitas Dmitrij Golovanov, kontrabosininkas Janis Rubiks ir mušamaisiais grojo Augustas Baronas. Veronika ChiChi - publikos pamėgta, šarminga ir ambicinga džiazo vokalo meistrė, – taip ją apibudina spauda. Kad tokia ji yra iš tikrųjų, teko įsitikinti pačiam ir, manau, žiūrovams. Stiprus vokalas, labai platus balso diapazonas, puiki sceninė kultūra, šiltas bendravimas su publika vėjuotą dieną ( ir tą vėjuotumą dainininkė sugebėjo paversti privalumu), nuostabios improvizacijos...

 

Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademijoje bei Veimaro aukštosios muzikos mokyklos auklėtinė, Veronika yra tarptautinių džiazo konkursų "Jazz Voices", "Nomme Jazz" ir "Riga Jazz Stage" laureatė. Ji yra aktyvi džiazo scenos dalyvė, nuolat koncertuojanti su savo kvartetu, retro svingo vokaliniu trio “The Ditties”, duetu su D. Golovanovu, taip pat koncertavo daugelyje Europos šalių bei JAV, Kinijoje ir Rusijoje su šiuolaikine opera "Geros Dienos!” ir kitais.

 

Veronika - brandi kūrinių autorė ir stipri kvarteto lyderė. Surinkusi vienus geriausių savo kartos džiazo atlikėjų - fortepijono virtuozą Dmitrijų Golovanovą, ilgus metus Amsterdame rezidavusį Augustą Baroną ir Latvijos kontraboso talentą Janis Rubiks - ji surado tobulai tarpusavyje derančių muzikantų kombinaciją. Lengvumas ir polėkis, drąsa ir žaismingumas, nepriklausomai ar tai būtų Veronikos autoriniai kūriniai, ar meistriškai interpretuojami džiazo standartai, - pakeri klausytoją. Ką jau čia bekalbėti apie pačios Veronikos balsą ir gebėjimą jį panaudoti. Jis prikausto dėmesį ir užburia.

 

 

Pasiūlė seniūnas

Kalbant apie koncertui pasirinktąją vietą, festivalio organizatoriaus Valdo Latožos teigimu, ją pasiūlė Lauksargių seniūnas Mindaugas Giačas:

-Pasiūlė seniūnas Mindaugas. Nuvykome, apžiūrėjome, padarė įspūdį... Gaila tik, kad vėjastaip šį vakarą elgėsi, - pergyveno po koncerto Valdas. - Manau, kad ir kitąmet ten sugrįšime, jeigu seniūnija priims ir pastato gyventojai nepyks...

 

Tikrai nemanau, kad kas nors dėl to pyktų. Čia tik džiaugtis reikia, kad pati muzika atkeliauja į namus. Bet... iš Tauragės džiazas iškeliauja, praskaidrinęs mūsų per karantiną supilkėjusią kasdienybę. Ir ko tik neišgirdom, ko tik nepamatėm: Artūros Noviko vokalistus, Afrikos būgnus, Tauragės džiazuojantį jaunimą su Arūnu Rakevičiumi ir  atsidavusiais muzikos mokytojais, Latvijos džiazmenus „Latvian Blues Band“, Kauno diksilendą, nebylųjį kiną su gyvu džiazu ir pasaulinio lygio muzikantais. Kiek erdvių naujų išbandyta! Nežinau, kiek ir kokių buvo nesklandumų ir kiek nervų kainavo organizatoriams, kiek rėmėjai atseikėjo (manau, liūto dalis teko Kultūros ministerijai, Kultūros tarybai ir tai yra gerai), bet nelietuviškai šnekant  - „statau dešimt”.

 

Na, o džiazo fanai galės mėgautis savo mėgstama muzika rugpjūčio 13 d Smalininkuose esančiame uoste. Koncertuos Klaipėdos Diksilendas „Memelband”.

Daugiau koncerto akimirkų čia.

 

Eugenijus Šaltis

Linos Buchlickajos – Lauciuvienės ir www.tauragejazz.lt nuotraukos.

 



‹ Atgal

Kur?

Tauragėje / Jurbarke

Bangos parkas

J.V.Kalvano parkas

Lauksargių ev.liuteronų bažnyčia

Skaudvilės kultūros namų lauko estrada

Panemunės pilis, Jurbarko raj.

Smalininkų prieplauka, Jurbarko raj.

 

Kada?

2020 metų vasara

Liepos  2 - rugpjūčio 20

Ką pamatysiu?

JAZZ atlikėjus iš

Lenkijos I Latvijos I Lietuvos

Tiek džiazo gurmanui, tiek muzikos mėgejui

Vidurvasaris + Laisva improvizacija + Gera emocija