Su Meile apie bliuzą dar kartą

„Ji nemėgo popso, banalios muzikos, jai norėjosi prasmingesnės muzikos, atlikėjų meistriškumo įrodymo, ir džiazas puikiausiai atitiko jos sielos lūkesčius,“ - taip Meilutės Parnarauskienės begalinę meilę džiazui prisiminė jos vyras Rimantas Parnarauskas.

Meilutės nėra tarp mūsų jau aštuonis mėnesius, bet jos dvasia vis dar sklando ir bibliotekoje, kur ji dirbo kelis dešimtmečius, ir radijuje, kuriame vedė laidas, ir Tauragės džiazo festivalyje, kuriame savanoriavo nuo pirmojo koncerto prieš dešimtį metų, vedė festivalio renginius ir nepraleido, ko gero, nė vieno festivalio koncerto.

Tad nenuostabu, kad visai netikėtai džiazo festivalio programoje atsirado ir koncertas, pavadintas taip pat, kaip ir kažkada Meilutės vesta radijo laida - „Su Meile apie bliuzą“.

Velionės vyras pasakojo, kad mintis organizuoti tokį atminimo koncertą kilo tuomet, kai sužinojo, kad Meilutės bus suteiktas Tauragės Garbės pilietės vardas:

„Aš įsivaizdavau, kad suorganizuosiu džiazo koncertą nedideliam draugų ir bendraminčių, klubiečių ratui tą patį vakarą, po apdovanojimų, po pirmojo Tauragės dienų koncerto, susirinksime, pasidžiaugsime gautu įvertinimu, prisiminsime Meilutę. Tačiau vyko miesto šventės renginiai, buvo neįmanoma į juos įsiterpti, nebuvo jokių laisvų erdvių, - sakė Rimantas. – Pasitarėme su Tauragės džiazo festivalio organizatoriumi Valdu Latoža ir nutarėme koncertą organizuoti šiek tiek vėliau. Tačiau atlikėjas su kuriuo jau buvau sutaręs – Aleksandras Belkinas – liko tas pats“.

Aleksandrą Belkiną ir Meilutę Parnarauskienę siejo ilgalaikė draugystė. Atlikėjas ne kartą lankėsi jos organizuojamuose ir vedamuose renginiuose, radijo laidoje, susitikdavo kituose festivaliuose.  O festivalių Meilutės ir Rimanto gyvenime būta tikrai nemažai:

„Pradėjome važinėti į Varnius, kai dar vaikai buvo maži, - prisiminė vyras. – Sugužėdavome į tą bliuzo festivalį su draugais, pasistatydavome didžiulę dvidešimties vietų palapinę, kuri buvo tarsi mūsų štabas. Vėliau mūsų gyvenimo atsirado Klaipėdos Pilies džiazo festivalis, o prieš vienuolika metų ir Suvalkų džiazo festivalis. Be mūsų neapsieidavo nė vienas šių festivalių koncertas, tik pandemija buvo sustabdžiusi, - juokėsi Rimantas. – Be abejo, važiuodavome ir į atskirus koncertus. Tai buvo nemaža mūsų gyvenimo dalis. Mes tikrai buvome aktyvūs“.

Paklaustas, koks džiazmenas ar džiazo atlikėjai buvo Meilutės mėgstamiausi, Rimantas sakė:

„Sunku pasakyti, jų buvo daug, tačiau paskutinė „meilė“ – atlikėjas Mario Biondi. Taip jau sutapo, kad praėjusį savaitgalį šis atlikėjas koncertavo Klaipėdos Pilies džiazo festivalyje. Specialiai nuvykome į šį koncertą“.

Džiazo festivalio „Džiazo dienos Tauragėje“ organizatorius Valdas Latoža, sakė pasiūlęs koncertą įtraukti į festivalio programą ir organizuoti Tauragės geležinkelio stotyje, kur kiekvieną vasarą vyksta vienas festivalio renginys:

„Koncerto sumanytojas buvo Rimantas, prie koncerto organizavimo prisidėjo Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka, Tauragės radijas ir Tauragės džiazo festivalis, - patikino V. Latoža. – Be Meilutės neapsieidavo nė vienas mūsų koncertas, ji buvo puiki bendradarbė, koncertų vedėja,  savanorė, pagalbininkė ir  atrama. Tad šis jos atminimo koncertas – mažiausiai, ką mes galime padaryti. Norime susirinkti ne liūdesiui, o su gera muzika prisiminti šviesų žmogų. Pati Meilė kažin ar būtų norėjusi, kad mes susėdę liūdėtume. Na, ne toks ji žmogus buvo“.

Norite pasiklausyti nebanalios muzikos, prisiminti Meilutę, o gal turite ką pasakyti apie ją? Tuomet liepos 4 dieną, 18 valandą, ateikite į Tauragės geležinkelio stoties keleivių laukimo salę, kur koncertuos tauragiškiams puikiai pažįstami atlikėjai – Aleksandras Belkinas ir Olegas Sochinas. Turėtų būti taip, kaip Meilutė mėgo: gera muzika, geros linksmos istorijos ir geri žmonės aplink.

Irina Sadauskienė

Organizatorių archyvo nuotr.