Į geležinkelio stotį susirinkę tauragiškiai leidosi į muzikinę kelionę

Neįtikėtina, kaip aiškiai gitara ir akordeonas, grojant jais drauge, gali pasakoti istorijas. Traukinių stotyje įvykusiame koncerte tauragiškiai pabuvojo ir Pietų Amerikoje, ir Italijoje, ir Japonijoje. Tikėtina, jog dažnas, užmerkęs akis, mintimis paklajojo ir po savo gyvenimą – netradicinio instrumentų dueto grojamos melodijos priminė filmų garso takelius. O kas kitas, jei ne mes patys, esame savo filmų pagrindiniai herojai.

Savaime suprantama, šį darganotą vakarą į koncertą išsiruošę savo filmų herojai visi tikėjosi patekti į Traukinių stoties vidų. Susidomėjusių renginiu buvo tiek daug, jog dalis koncerto klausėsi stovėdami lauke. Tauragiškiai nesiskirstė. Geros muzikos ištroškę klausytojai, per seno pastato langus ir atviras duris gėrė kiekvieną melodiją.

– Netrukus nuskambės mano kūrybos daina apie Japonijos salą. Mano tėtis ją išgirdęs sakė, jog melodija išties primena šią šalį, – vieną kūrinių pristatė akordeonininkė Girmantė Bubelytė.

Moters  akordeonu grojama melodija priminė per šią šalį riedantį traukinį, kelionę, Mantas Ralas gitara pridėjo Japonijos kultūrai būdingus melodijų motyvus.

Kitoje savo kūrybos dainoje Girmantė akordeonu pasakojo, kaip mokantis Italijoje ją aplankė ilgesys. Melodija būtų tikusi bet kuriam salėje esančio žmogaus ilgesiui iliustruoti – slogi, kiek liūdnoka su pasikartojančiu garsų sąskambiu. Koncerto pabaigoje instrumentinis duetas susirinkusiuosius pradžiugino tamperamentingomis Lotynų Amerikos muzikai būdingomis melodijomis. Kai kurie susirinkusiųjų lingavo galvomis, pėdomis trypė į ritmą. Net ir nė kiek muzikoje nesigaudantis smalsuolis turėjo galimybę įsitikinti – Mantas groja ne tik gitaros stygomis, bet (pliauškindamas delnu) ir visu instrumento korpusu. Vienai melodijų pasiekus kulminaciją muzikantas tiek intensyviai virpino stygas, jog rodėsi, kad iš jų tuoj ims rūkti dūmai.

Tokią koncerto pabaigą vainikavo iš kėdžių pakilusių klausytojų ovacijos. Tyloje dešimtmečius skendinti traukinių stotis šį vakarą pulsavo gyvybe. Patenkintais veidais renginio žiūrovai skirstėsi į savo automobilius, kas nešėsi atsivežtas sulankstomas kėdes, kas pasiekę transporto priemones ant vairuotojo krėslo dailiai kabino savo išeiginius švarkelius. Kai kurie pėsčiomis dar apsuko ratą apžiūrėdami senovinį Traukinių stoties pastatą, šnekučiavosi su seniai matytais pažystamais. Kultūrinis vakaras šimtu procentu išpildė savo funkciją – nuo pilkos kasdienybės atplėšė tauragiškį ir pradžiugino ryškiomis talentingų žmonių melodijomis.

Margritos Rimkutės mintys po koncerto.