Nebylus kinas ir džiazas: nuostabi sintezė

Viena iš vertingiausiųjų Tauragės džiazo festivalio ypatybių – čia rengiami ne bet kokie džiazo muzikos atlikėjų koncertai, o tikrai išskirtiniai, kuriuos pamatyti ir išgirsti Tauragėje, jei ne šis festivalis ir ne jo išmanieji organizatoriai, būtų neįmanoma. Nebent tu, skaitytojau, esi tikras džiazo fanas ir stebi  festivalių programas visame pasaulyje, sekioji paskui festivalius po Europą (dabar tai dėl vis nerimstančios pandemijos beveik neįmanoma padaryti, o ir labai norint – rizika labai didelė), kaupi vaizdo įrašus, plokšteles ir kt. Čia jau tikrai reikia turėti truputį snobizmo gerąja žodžio prasme. Bet ne visi muzikos mylėtojai gali sau leisti sekioti festivalius ir žiūrėti natūroje, ypač kai dar tebesivaipo Covid-19 šmėkla. Geriau ir paprasčiau, kai festivalis atvažiuoja pas tave tiesiai į kiemą. O į mūsų kiemą (Tauragę gi su pasaulio gigantais miestais ir ten vykstančiais džiazo festivaliais palyginti tikrai galime su mažutėliu kaimeliu) atvyksta nesusireikšmindami ir nesužvaigždėję pačios aukščiausios prabos džiazo atlikėjai, pamatome labai įdomius projektus. Ne išimtis ir liepos 16 dienos koncertas - dviejų menų sintezė – nebylaus kino meno šedevras „Generolas“ ir džiazo atlikėjų Petro Vyšniausko ir Arkadijaus Gotesmano duetas „PetrArka“.

Unikalios džiazo improvizacijos ir viena geriausių komedijų nebyliojo kino istorijoje

Vakar, liepos 16 d., prie Tauragės kultūros rūmų fasado (beje, jį labai gražiai įrėmina ir suteikia geros koncertinės aikštelės įvaizdį skoningi gėlynai, yra patogūs laiptai atlikėjams, įgarsinimo galimybės, gana patogu stebėti žiūrovams ir kt.) nespalvoto ir nebylaus senojo kino mėgėjai turėjo progą kiek kitaip išvysti vieną geriausių visų laikų komedijų “Generolas”. Šis filmas-koncertas buvo projekto “Holivudui - 100! Nebyliajam kinui - gyvas garsas!” dalis. Kaip teigė festivalio „Tauragė Jazz“ vedėjas Laimonas Rimkus, pradėdamas koncertą ir pristatydamas atlikėjus, šis projektas Lietuvoje jau vykdomas 19 metai, jame dalyvauja ir kiti muzikantai, džiazo muzika gyvai įgarsinami ir kiti filmai. Tai tikrai labai originalu ir nepaprastai įdomu. Stebint nebylų filmą „Generolas“ ir kartu klausant virtuoziškų, subtilių Petro Vyšniausko ir Arkadijaus Gotesmano improvizacijų, neapleido mintis, kad „muzikinis filmo takelis“  seniai įrašytas, o klausant ir stebint muziką atliekančius „tavo akyse“ atlikėjus, kilo klausimas, kaip įmanoma taip susilieti su vaizdu ir rasti tokią muziką: neįkyrią, taiklią, spalvingą, meistriškai, subtiliai atliekamą – tikrą džiagsmą džiazo gurmanui.

 Apie filmą

„Generolas“ yra vaizdingas komedijos šedevras su garsiuoju „akmeninio veido“ Busteriu Keatonu. Dažnai laikomas viena geriausių nebyliųjų komedijų (ir paties Keatono mėgiamiausia) ir neabejotinai geriausiu kada nors sukurtu filmu apie traukinius. Šis klasikinis epas apie Pilietinio karo nuotykius buvo sukurtas nebyliojo kino erai artėjant prie pabaigos. Filmo plakatai skelbė: „Meilė, lokomotyvai ir juokai“. Iš pradžių kritikai prastai atsiliepus apie filmą, tik po ilgų dešimtmečių filmas imtas minėti tarp geriausių kada nors sukurtų. 1989 m. „Generolas” buvo įtrauktas į Jungtinių Valstijų Nacionalinį Filmų registrą už „kultūrinę, istorinę arba estetinę reikšmę“. Įtrauktas jis buvo Registro įsteigimo metais, drauge su tokiais filmais kaip „Geriausi mūsų gyvenimo metai“, „Kasablanka“, „Pilietis Keinas“, „Vėjo nublokšti“, „Saulėlydžio bulvaras“.

Ir apie duetą

Jeigu reikėtų aprašyti muzikantų kūrybines biografijas, jos būtų ilgos. Labai glaustai šiuos atlikėjus būtų galima pristatyti taip: A. Gotesmanas dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, komponuoja, gyvai atlieka muziką teatrui ir kinui. Nuo 2009 m. perkusininkas organizuoja pirmąjį Pabaltijo šalyse klezmerių    (Klezmerių muzika – tai instrumentinė neliturginė žydų liaudies muzika, pasižyminti stipriu energijos ir emocijų užtaisu. Klezmeriai – tai klajojantys žydų liaudies ansambliai, kurie dažniausiai grodavo vestuvėse ar kitose miestelių šventėse. Jų atliekamos melodijos, kupinos džiaugsmo ir ugningo temperamento, dažniausiai buvo skirtos šokti) muzikos festivalį. Petras Vyšniauskas yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, tarp soprano saksofonininkų jis gali būti gretinamas su tokiomis žvaigždėmis, kaip Wayne Shorter, Steve Lacy, Ron E. Parker ir Sam Rivers.

Muzikantus sieja begalinė meilė ne tik muzikinių eksperimentų paieškai, bet ir muzikiniam dialogui su kitų krypčių menais, ypatingai literatūra. „Mes visada esame šalia teksto - pjesės, eilėraščių, sonetų“, - sako Arkadijus Gotesmanas. Neatsitiktinai ir pats dueto pavadinimas atspindi ne vien pačių atlikėjų vardus, bet ir italų poeto F. Petrarkos kūrybinę inspiraciją. „Mūsų dueto pavadinimas „PetrArka“ yra įkvėptas žinomo XIV a. rašytojo Petrarkos, kuris daugiausiai rašė meilės sonetus. Šių sonetų forma labai dėkinga mūsų grojimo stiliui. Mūsų perduodama garsinė informacija yra atitikimas to, kas skamba sonetuose“, - teigia Petras Vyšniauskas.

„PetrArkos“ kūryba pasaulyje yra tapatinama su muzikiniu originalumu pasižyminčio lietuviško džiazo skambesiu. „Sakau atvirai, Lietuva turi didžiuotis, kad čia gyvena puikūs atlikėjai. Lietuva turi ypatingą saksofono mokyklą, Petras Vyšniauskas koncertinėse gastrolių metu yra pripažintas Amerikoje kaip muzikantas, turintis geriausią saksofono garsą pasaulyje. Mūsų dueto saksofono soprano garsas yra ypatingas. Manyčiau, tame yra skirtumas, lyginant lietuviškąjį džiazą su kitomis šalimis. Mes turime išskirtinį atlikimo stilių“, - džiaugiasi A. Gotesmanas.

Dar apie virtuozus

Petras Vyšniauskas - džiazo muzikantas, saksofonistas, klarnetistas, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordino kavalierius. 2008-siais metais P.Vyšniauskui buvo įteiktas „LT tapatybės“ apdovanojimas už Lietuvos vardo garsinimą kultūros srityje, taip pat Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos apdovanojimas už kūrybinę veiklą bei Baltijos Asamblėjos apdovanojimas „Už profesionalų praeities vertybių perteikimą muzikos avangardo kontekste ir baltų identiteto sklaidą pasaulyje”. Jau 27-erius metus gyvuoja jo ir perkusininko Arkadijaus Gotesmano duetas „PetrArka”, o „Ganelin Trio Priority“ yra viena pagrindinių tarptautinių saksofonininko grupių.

P. Vyšniauskas yra vienas Lietuvos profesionaliosios saksofono mokyklos pradininkų ir pagrindėjų. Šlovinga jo muzikinė karjera trunka jau daugiau kaiptris dešimtmečius. Jis – labiausiai tituluotas šalies džiazo kūrėjas.

Anot Petro Vyšniausko, džiazas – tai pirmiausia bendravimas: čia glūdi įdomiausi atradimai, todėl kūrėjas niekada nefiksuoja savo muzikos partitūrose. „Mano kūryba – galvoje. Nesuprantu, kodėl žmonės dažnai tuo stebisi, lyg užrašyta ji taptų geresnė“, - yra sakęs muzikantas.

Arkadijus Gotesmanas - perkusinės muzikos atlikėjas bei vienas išradingiausių ir produktyviausių Lietuvos džiazo kūrėjų. Džiazo scenoje debiutavęs 9-ajame dešimtmetyje jis bendradarbiavo su daugybe įvairių krypčių muzikantų, tarp jų – Rolandu Dahindenu, Vladimiru Volkovu, Viačeslavu Gaivoronskiu, Arkadijumi Šilkloperiu, Julianu Josephu, Johnu Zornu, JackuSironu, Franku Londonu, Anthony Colemanu, Charlesu Gayle‘u, Timu Daisy, JoeyBaronu, Barry Guy, Dominicu Duvaliu, Dave‘u Douglasu, Albertu Begeru.

A.Gotesmanas yra vienas nebylių filmų garsinimo gyva muzika entuziastų, populiarinantis šio žanro renginius Lietuvoje su įvairių šalių muzikantais. Perkusininkas groja ne tik džiazą, bet ir naujausią akademinę muziką, yra pristatęs Osvaldo Balakausko, Anatolijaus Šenderovo ir kitų kompozitorių kūrinių pasaulinių premjerų. Jis taip pat yra Vilniaus klezmerių orkestro įkūrėjas ir narys, klezmerių muzikos festivalio rengėjas.

P. S. Tęsiant pradžioje išsakytas mano mintis, noriu psakyti, kad yra dar viena „Tauragė Jazz“ festivalių vertingoji savybė – galimybė PAŽINTI. O ta galimybe turime naudotis, nes ji mums pateikta kaip ant lėkštutės – tik eik ir klausykis, žiūrėk. Pažink, tobulėk, intelektualėk. Nesinori pamokslauti (sakys - buvęs mokytojas pliurpia), bet ne visi pasinaudoja ta galimybe tobulėti.

Daugiau koncerto akimirkų čia.

Eugenijus Šaltis

Lina Buchlickaja-Lauciuvienė nuotr.